2025 m. pavasarį Vilniaus r. Kalvelių „Aušros“ gimnazijos ir Vilniaus r. Rudaminos „Ryto“ gimnazijos trečiųjų klasių mokiniai leidosi į ypatingą kelionę – dalyvavo projekte „Dvi mokyklos – viena draugystė“. Šį jaudinantį projektą inicijavo mokytojos Ana Kairienė ir Roberta Seniutienė, norėdamos, kad mokiniai ne tik susipažintų su bendraamžiais iš kitos mokyklos, bet ir patirtų tikrą bendravimo džiaugsmą, šiltas emocijas bei bendrystės jausmą.
Pagrindinis projekto tikslas – ne vien formaliai pristatyti save kitai klasei, bet ir užmegzti tikrą, gyvą draugystę. Vaikai turėjo progą išgyventi pažinties džiaugsmą, mokytis įsiklausyti, svajoti, o svarbiausia – jaustis išgirsti ir reikalingi. Kiekvienas susitikimas ar net gautas laiškas tapo mažomis šventėmis vaikų širdyse.
Projekto veiklos prasidėjo kovo mėnesį, nuo prisistatymo nematytam draugui. Mokiniai rašė laiškus, kuriuose nuoširdžiai pasakojo apie save: savo pomėgius, šeimą, svajones. Gavę atsakymus, jie su dideliu džiaugsmu skaitė naujų draugų žinutes.
„Mano draugė parašė, kad irgi mėgsta piešti, kaip aš! Negaliu sulaukti, kada ją pamatysiu gyvai!“ – šypsojosi trečiokė Sandra.
„Kai gavau laišką, labai apsidžiaugiau. Skaičiau jį net tris kartus!“ – prisipažino mokinys Edvardas.
Artėjant Velykoms, balandžio mėnesį, vaikai kūrė sveikinimus – tiek širdimi, tiek rankomis. Gamino atvirukus, rašė linkėjimus, kūrė šiltus žodžius naudodamiesi kompiuteriais. Kiekvienas atvirukas tapo ne tik kūrybos rezultatu, bet ir širdingos draugystės ženklu.
„Labiausiai patiko gaminti atviruką ir žinoti, kad jis pradžiugins mano naują draugą. Įdomu, kokį atviruką ir sveikinimą gausiu aš?“ – spėliojo Agata.
„Rašiau, kad linkiu laimingų švenčių ir stengiausi pagaminti gražų atviruką. Tikiuosi, mano draugas apsidžiaugs …“ – pasakojo Dominykas.
Pavasario pabaigoje atėjo svarbiausia akimirka – gyvas susitikimas. Gegužės 8 d. mokiniai iš Rudaminos apsilankė Kalveliuose, o gegužės 22 d. – Rudaminoje. Ekskursijos, žaidimai, vaidinimai, bendros veiklos, juokas ir šypsenos – viskas padėjo pralaužti ledus ir paversti „nematytą“ draugą tikru.
„Kai pirmą kartą pamačiau savo draugę, ją iškart atpažinau iš laiško aprašymo! Buvo taip gera, nenorėjau skirtis“ – prisiminė Veronika.
„Mums labai patiko teatro užsiėmimas, juokėmės ir vaidinome kartu. Dabar jau tikrai visi tapome draugais!“ – džiaugėsi Damjana.
Projektas „Dvi mokyklos – viena draugystė“ ne tik praturtino vaikų patirtį, bet ir paliko pėdsaką jų širdyse. Jie išmoko bendrauti drąsiau, tapo atviresni, labiau pasitikintys savimi ir vienas kitu. Tai nebuvo tik projektas – tai buvo tikros, nuoširdžios draugystės pradžia. Šis projektas įrodė: draugystei nereikia daug – kartais pakanka vieno laiško, vieno piešinio ar nuoširdaus žvilgsnio, kad širdys susijungtų. Ir kai vaikai iš dviejų skirtingų mokyklų ištaria: „Dabar turime naujų draugų“, „Norėtume susitikti ir kitais metais!“ – tai tampa didžiausiu viso projekto laimėjimu.
Pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Ana Kairienė
